Publikacijos

2018 metais publikavome straipsnį apie detaliojo plano koregavimo procedūra. Straipsnis susilaukė didelio populiarumo. Detalusis planavimas vėl tapo itin aktualus, todėl teikiame atnaujintą straipsnio versiją, atitinkančią dabartinį (2024 vasario mėn.) teisinį reguliavimą. Bendrai apžvelgsime tipines procedūras apimančias tiek naujo detaliojo plano rengimą, tiek esamo koregavimą (bendra tvarka) bei keitimą. Remiamasi ne tik teisės aktų reikalavimais, bet ir praktika dirbant teritorijų planavimo srityje.

Peržiūros: 953

Praėjo beveik pusmetis nuo naujojo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano įsigaliojimo. Todėl jau matome bendrą vaizdą kaip veikia svarbiausias sostinės teritorijų planavimo dokumentas praktikoje. Straipsnių ciklą pradėsime nuo vieno aštresnių tekstinių reglamentų Nr. 08 – reikalavimo rengti kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą visam kvartalui. Tikslus šio reglamento tekstas – Statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinio TPD. Kompleksinio TPD teritorijos dydį nustato Miesto plėtros departamentas.

Peržiūros: 2531

Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojusiame naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme iš esmės pakeista žemės sklypų paskirties ir/ar naudojimo būdo keitimo tvarka, kai neparengtas detalusis planas. Iki tol ši procedūra buvo paprasta – pateiktas prašymas išnagrinėjamas ir atsižvelgiant į savivaldybės bendrojo plano sprendinius pateikiamas administracijos direktoriaus įsakymas, leidžiantis pakeisti paskirtį ir/ar naudojimo būdą. Nuo liepos 1 dienos ši procedūra tapo sudėtingesnė ir nors praktikoje kol kas neveikia, pabandysime ją apžvelgti.

Peržiūros: 6325

Prasidėjus rugsėjui, Vilnius tapo viena didele transporto grūstimi. Visiems puikiai suprantama, kad to priežastis - vaikų vežimas į mokyklas ir darželius. Savivaldybė susiekimo problemas sprendžia bandydama tobulinti viešojo transporto sistemą, dirbtinai mažindama automobilių stovėjimo vietas centrinėje miesto dalyje, ribodama tranzitinį eismą senamiestyje, vykdydama dviračių takų plėtrą ir panašiomis priemonėmis. Žinutė labai aiški – nebenaudokite automobilių ir persėskite į viešąjį transportą, ant dviračio, paspirtuko ar panašiai. Šios priemonės galbūt kažkiek efektyvios, tačiau pamirštama, kad viskas turi prasidėti nuo miesto planavimo.

Peržiūros: 2760

Įsivaizduokite situaciją – įsigijote sklypą su galiojančiu detaliuoju planu. Norite pasistatyti vieno buto gyvenamąjį namą - būtent tai ir leidžia detalusis planas. Tiesa, jis pakankamai senas – patvirtintas prieš maždaug 20 metų. Taigi, architektas parengia namo eskizą, pateikia prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Gaunate savivaldybės atsakymą, kuriame nurodyta, kad bet kokio pastato projektavimas sklype negalimas, kadangi detaliajame plane nenustatytas kuris nors privalomasis reglamentas – pavyzdžiui, užstatymo intensyvumas. Savivaldybė siūlo koreguoti detalųjį planą ir taip nustatyti trūkstamą reglamentą. 

Peržiūros: 4246

Senelių namai Lietuvoje tampa vis labiau populiarūs ir reikalingi. Tai įrodo ne tik laukiančių į juos patekti senelių eilės, bet ir nemažas skaičius žmonių, norinčių steigti šias įstaigas. Milžiniško pelno šis verslas tikrai neatneša, todėl tai daroma daugiau iš pašaukimo ir noro padėti ne tik seniems žmonėms, bet ir jų šeimoms. Aiškiai matosi, kad senelių priežiūros problema yra. Logiška, kad iniciatyvos ją spręsti turėtų būti visokeriopai palaikomos valstybės. Tačiau Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos pačios yra sukūrusios formalią kliūtį, kuri dažniausiai užkerta kelių naujų senelių namų steigimui.

Peržiūros: 4963

Daugeliui nekilnojamojo turto vystytojų tenka susidurti su situacija, kai tenka koreguoti detaliajame plane nustatytą pastatų statybos zoną, liniją arba atliekant kitus neesminius detaliojo plano pakeitimus. Daugeliu atvejų tai galima įgyvendinti savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pastatų projekto rengimo metu. Tokia procedūra trunka gerokai trumpiau nei įprastas detaliojo plano koregavimas ar keitimas. Šiame straipsnyje bendrai apžvelgsiu atvejus, kada toks koregavimas yra galimas, ir visus jo etapus.

Peržiūros: 7404

Savo darbo praktikoje susiduriame su gyvenamųjų namų kvartalų ar netgi nedidelių gyvenviečių vystymu įvairiausiose stadijose – nuo koncepcijos sukūrimo, žemėtvarkos projektų parengimo iki gatvių ar atskirų namų statybos leidimų gavimo. Pažvelgus į internete esančius žemėlapius, nesunku pastebėti didelius laukuose esančius sudalintų sklypelių masyvus be jokios infrastruktūros, kurie daugelį metų stovi neparduoti ir tušti. Tačiau pasitaiko ir nemažai gerų projektų, kurie nuo pat pradžių vystomi su iš anksto sukurta ir apgalvota vizija. Pakalbėkime apie tai, kaip pasirinkti tinkamą vietą sėkmingam projektui ir kokius parengiamuosius darbus svarbiausia atlikti prieš imantis realių žemėtvarkos procedūrų.

Peržiūros: 4038

Formavimo ir pertvarkymo projektu žemės sklypai gali būti padalinami, sujungiami, kitaip keičiamos jų ribos, paskirtis, prijungiami įsiterpę laisvos valstybinės žemės plotai, taip pat formuojami nauji sklypai. Tam tikrais atvejais, kai keičiamos tik sklypų ribos, šiais projektais netgi gali būti koreguojami galiojantys detalieji planai. Tai šiek tiek paprastesnė procedūra už detalųjį planą, tačiau užtrunkanti ir susidedanti iš keleto etapų. Apžvelkime visą formavimo ir pertvarkymo projekto procesą.

Peržiūros: 6542

Neseniai savo straipsnyje aprašiau visą detaliojo plano korektūros procesą. Toliau aktyviai dirbant teritorijų planavimo srityje neįmanoma nepastebėti detaliojo plano tvirtinimo procedūros trūkumų, kurie sukelia aiškias galimybes valdininkų ir politikų piktnaudžiavimui ar netgi prielaidas korupcijai. Panagrinėkime šią problemą ir galimus jos sprendimo būdus.

Peržiūros: 3759

2014 metais iš esmės pakeitus teritorijų planavimo tvarka, nauji detalieji planai praktiškai neberengiami. Tačiau senųjų, dažnai nebeaktualių detaliųjų planų panaikinimo mechanizmas taip ir nesukurtas. Vienintelis kelias šių teritorijų planavimo dokumentų pritaikymui šiandienos poreikiams – korektūra arba keitimas. Šiame straipsnyje detaliai apžvelgsime dažniau pasitaikančios detaliojo plano korektūros procedūras ir praktiką Vilniaus mieste. 

Peržiūros: 13280

Viena didžiausių problemų, dėl kurios kenčia miestai – valstybinės žemės valdymas. Savivaldybės valdo tik į gatvių raudonąsias linijas, atskiruosius želdynus patenkančius plotus ir nedidelę dalį kai kurios kitos valstybinės žemės. Visos valstybinės žemės valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), todėl atliekant bet kokį su šia žeme susijusį veiksmą, būtina gauti šios institucijos sutikimą. Pavyzdžiui, jei jūsų sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir norite statyti pastatą arčiau sklypo ribos nei teisės aktuose nustatytas atstumas, jei norite laisvoje valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimą, tiesti inžinerinius tinklus ar laikinai aptverti statybos aikštelę. 

Peržiūros: 4591

Vienas svarbiausių aukštos gyvenimo kokybės miesto bruožų – greitas, saugus ir patogus viešasis transportas, kuris nestovi spūstyse. Dabartinė situacija aiškiai parodo, kad net ir nauji autobusai ir troleibusai jokiu būdu nesugeba konkuruoti su automobiliais. Dėl to Vilnius susisiekimo sistemos klausimu gerokai atsilieka nuo aukšta gyvenimo kokybe pasižyminčių Europos miestų. Įdomu tai, kad sprendimai jau seniai numatyti galiojančiuose teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau iki šiol problemos iš esmės nėra sprendžiamos.

Peržiūros: 6690

Jau kuris laikas politikai ir žiniasklaida kalba apie ministerijų perkėlimą. Buvo įvairių siūlymų ir spekuliacijų kalbant apie galimas naujas vietas šioms vykdomosios valdžios institucijoms, pradedant Žalgirio stadiono teritorija, chaotiškai automobilių stovėjimui naudojama žeme prie Seimo rūmų, Kaunu ir baigiant Lietuvos Edukologijos universiteto teritorija. Tačiau mes, Miesto plėtros komanda, siūlome variantą, kuris nereikalautų nei brangaus turto išpirkimo, nei didelių griovimo darbų. Į šią vietą perkeliant ministerijas atsigautų stoties rajonas ir didelė dalis Naujininkų, taip pat būtų išspręstas Vilniaus gėdos – autobusų stoties klausimas, jau nekalbant apie miesto transporto problemų sprendimą.

Peržiūros: 15966

Vilniaus miesto Bendrojo plano keitimo koncepcijoje yra tik trumpai užsiminta apie tai, kad turi būti plečiamas daugiaaukščių mokamų automobilių stovėjimo aikštelių tinklas senamiesčio ir istorinio miesto centro perimetre atitinkamai mažinant automobilių stovėjimo vietų gatvėse skaičių. Tačiau nėra nieko paminėta apie konkrečias naujų automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo vietas, kurios jau anksčiau buvo numatytos savivaldybės planuose ir teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame straipsnyje apžvelgsiu tokias vietas Vilniaus istoriniame centre ir aplink senamiestį. Straipsnio pabaigoje rasite ir automobilių stovėjimo aikštelių žemėlapį.

Peržiūros: 7805

Vilnius kenčia nuo transporto spūsčių, automobilių stovėjimo vietų trūkumo, neišvystyto visuomeninio transporto. Šiuo atveju spręsti reikia ne tik dažnai akcentuojamą miesto išdrikimo problemą, bet ir tris primirštus, tačiau esminius punktus – automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo, prioriteto suteikimo pėstiesiems senamiestyje ir galiausiai – esminės visuomeninio transporto pertvarkos. Visa tai galėtų būti pradėta spręsti keičiant Vilniaus miesto Bendrąjį planą. Straipsnių ciklą pradėsiu apie tai, kodėl ir kaip reikėtų grąžinti senamiestį pėstiesiems.

Peržiūros: 5070

Dažnai susiduriame su situacijomis, kai mūsų klientai jau turi įsigiję ar nori įsigyti ne visą žemės sklypą, o tik jo dalį. Tokiais atvejais reikia labai aiškiai įvardinti galimas grėsmes ir rasti jų sprendimus, nes neišvengiamai teks turėti santykį su kitais žemės sklypo bendraturčiais. Yra trys situacijos sprendimo būdai – sklypo dalių atidalinimas, naudojimosi tvarkos parengimas arba galima tiesiog nedaryti nieko. Apie paskutinį variantą detaliau rašyti nereikia, nes kai parduodama sklypo dalis, kuri yra apibrėžta tik skaičių išraiška, paprastai reiškia, kad gali tekti įdėti labai daug pastangų ir pinigų, kol bet koks vystymas tokiame sklype bus įmanomas. Taigi, siekiant sukurti pridėtinę vertę, siūlome arba atsidalinti savo dalį, arba nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Peržiūros: 15619

Miesto teritorijoje kiekvienas kvadratinis žemės metras yra vertingas – ne tik dėl „aro kainos“, bet ir norint sutalpinti projektuojamus pastatus ar automobilių stovėjimo vietas. Kartais tiesiog sklypo, kuriame stovi vienbutis namas, savininkai nori šiek tiek padidinti savo turimą žemę. Dažnai laisva valstybinė žemė, arba žemė kurioje nesuformuoti sklypai, gali būti vertinga tik prijungus ją prie greta esančio sklypo. Apžvelkime atvejus, kada tai įmanoma padaryti.

Peržiūros: 10930

Dažnai klientai mums užduoda klausimą, kokią šildymo rūšį jiems reikėtų rinktis. Atsakymas atrodo paprastas – tai yra prioritetų ir skonio reikalas. Kartais vieną ar kitą šildymo rūšies pasirinkimą gali lemti ir techninės galimybės. Tačiau netgi patyrusius statytojus kartais nustebiname atsakydami, kad jie gali jungtis tik prie centrinių šilumos tinklų, nors dujų tinklai yra visai šalia jų sklypo. Šildymo rūšies pasirinkimą dažnu atveju lemia teritorijų planavimo dokumentai.

Peržiūros: 4026

Vilniaus miesto bendrajame plane numatytose želdynų funkcinėse zonose esantys privatūs sklypai – didelis galvos skausmas ir jų savininkams, ir visiems miestiečiams. Šiuose sklypuose negalima statyba, todėl verslui jie neteikia jokios ekonominės naudos. Tuo tarpu miesto jie taip pat nepuošia, kadangi dažniausiai būna netvarkomi ir negali būti panaudojami miestiečių reikmėms. Šią problemą galima būtų nesunkiai išspręsti, leidžiant panaudoti į želdynų plotus patenkančius sklypus sporto ir poilsio infrastruktūros plėtrai.

Peržiūros: 4613

Šiuo metu žiniasklaidoje labai populiari tema – savavališkai užimti valstybinės žemės plotai. Daugeliui įsiminė ir Vilniaus mero parodomasis tujų pjaustymas Birutės gatvėje. Buldozeris ir grandininis pjūklas yra paprasčiausias ir įspūdingiausias sprendimo būdas. Tačiau jis nesprendžia problemos iš esmės. Be to, aptvertą valstybinę žemę galima paversti didele nauda valstybei ir savivaldybėms.

Peržiūros: 5034

Teisės aktai nenumato jokios galimybės panaikinti senus ir nebeaktualius detaliuosius planus. Lygiai taip pat nėra galimybės ir juos greitai keisti ar koreguoti. Tokie detalieji planai gali trukdyti ne tik vienbučio ar daugiabučio namo, bet ir mokyklos ar valstybinės svarbos objekto, tokio kaip tarptautinis oro uostas, statybai. Būtent todėl tai yra ne tik statytojų, projektuotojų, bet ir savivaldybių bei visos valstybės problema. Dėl jos stabdoma miestų plėtra, o regionai dar greičiau nyksta, nes investuotojams apsunkinamas naujų darbo vietų kūrimas.

Peržiūros: 6376

UAB "Miesto plėtra"

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...