Publikacijos

Įsivaizduokite situaciją – įsigijote sklypą su galiojančiu detaliuoju planu. Norite pasistatyti vieno buto gyvenamąjį namą - būtent tai ir leidžia detalusis planas. Tiesa, jis pakankamai senas – patvirtintas prieš maždaug 20 metų. Taigi, architektas parengia namo eskizą, pateikia prašymą patvirtinti projektinių pasiūlymų rengimo užduotį. Gaunate savivaldybės atsakymą, kuriame nurodyta, kad bet kokio pastato projektavimas sklype negalimas, kadangi detaliajame plane nenustatytas kuris nors privalomasis reglamentas – pavyzdžiui, užstatymo intensyvumas. Savivaldybė siūlo koreguoti detalųjį planą ir taip nustatyti trūkstamą reglamentą. 

Jūsų svajonė turėti savo namus nukeliama maždaug metams ir pabrangsta keliais tūkstančiais eurų. Tuomet belieka du keliai – rengti detalųjį planą arba kreiptis į teisininkus tikintis, kad yra koks nors paprastesnis kelias. Deja, teisininkai turi Jus nuvilti – kito kelio nėra – tik visos apimties detaliojo plano koregavimas. Kompleksinių teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodyta, kad detalusis planas koreguojamas kai jame panaikinamos sprendinių spragos. Remiantis šiomis taisyklėmis, spraga ir yra laikoma, kai nenustatytas vienas ar keli privalomieji reglamentai – pastatų aukštis, užstatymo tankis, intensyvumas, užstatymo tipas.

Atrodo beprotybė – juk aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas – bendrasis planas nustato trūkstamą užstatymo reglamentą  – kodėl jo negalima tiesiog perkelti iš bendrojo plano paprastuoju būdu, kad ir vyriausiojo miesto architekto sprendimu? Suprantama, kad kalbant apie visuomenei ar aplinkai tikrai didelę įtaką turinčius objektus galima būtų rinktis ir sudėtingesnį kelią koreguojant detalųjį planą. Dėl vieno buto namo ar kito didesnės reikšmės neturinčio pastato švaistyti statytojo laiką ir lėšas, savivaldybės ir kitų valstybės institucijų resursus, vien tam, kad būtų įgyvendinta ilga ir sudėtinga, bet realiai betikslė procedūra – tiesiog nusikalstama. Per daugiau nei šešis metus nuo naujojo plačiai nuskambėjusio Teritorijų planavimo įstatymo, kuris turėjo visiems palengvinti biurokratinę naštą, įsigaliojimo, ši problema taip ir liko neišspręsta.

Tiesa, bent jau Vilniaus miesto savivaldybė buvo atradusi paprastą sprendimą - dalį nebeaktualių ir teisės aktų reikalavimų neatitinkančių detaliųjų planų panaikino, tačiau šis procesas dėl vienokių ar kitokių priežasčių sustojo, todėl daug tokių detaliųjų planų liko galioti. Suprantama, kad Aplinkos ministerijai pakeisti net pačius nelogiškiausius teisės aktų reikalavimus ar ištaisyti akivaizdžias klaidas dažniausiai trunka metų metus. Tačiau savivaldybės turi svertus problemą išspręsti jau rastu paprastuoju būdu. Tam užtektų vėl imtis iniciatyvos ir tiesiog pratęsti jau pradėtus darbus. 

Jau esame rašę apie pasenusių detaliųjų planų problemą ir siūlėme sprendimo būdus, šį straipsnį rasite ČIA

Apie detaliųjų planų koregavimo procedūras esame rašę ČIA.

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

 

UAB "Miesto plėtra"

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...