Publikacijos

Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojusiame naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme iš esmės pakeista žemės sklypų paskirties ir/ar naudojimo būdo keitimo tvarka, kai neparengtas detalusis planas. Iki tol ši procedūra buvo paprasta – pateiktas prašymas išnagrinėjamas ir atsižvelgiant į savivaldybės bendrojo plano sprendinius pateikiamas administracijos direktoriaus įsakymas, leidžiantis pakeisti paskirtį ir/ar naudojimo būdą. Nuo liepos 1 dienos ši procedūra tapo sudėtingesnė ir nors praktikoje kol kas neveikia, pabandysime ją apžvelgti.

Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. 2 p.:

Kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.

Numatyta, kad procedūrai atlikti nebeužtenka vien tik palankių bendrojo plano sprendinių, bet reikia atsižvelgti ir į visuomenės atstovų pasiūlymus, kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ir planuojamą veiklą žemės sklype, taip pat inžinerinę (inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos ir pan.) ir socialinę infrastruktūrą (švietimo, kultūros įstaigos ir pan.).

Taigi, jei anksčiau svarbiausia teisės aktuose numatyta teisėta priežastis atsisakyti patenkinti prašymą buvo bendrojo plano sprendiniai, dabar tokių priežasčių gerokai daugiau. Kriterijai pagal ką sprendžiama tenkinti ar netenkinti prašymo - labai neapibrėžti. Vadinasi, sprendimas priklauso nuo savivaldybės pozicijos ir geranoriškumo – teisės aktai šiuo atveju žemės sklypo savininko praktiškai neapsaugo ir galiojantys bendrojo plano sprendiniai didelės reikšmės gali ir neturėti. 

Toliau tame pačiame Teritorijų planavimo 20 str. punkte aprašoma pati procedūra:

Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo. Sprendimas dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo kitą darbo dieną po jo priėmimo dienos paskelbiamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje.

Kadangi priimant sprendimą dėl prašymo būtina atsižvelgti ir į visuomenės atstovų pasiūlymus, nuo šiol prašymas turės būti viešinamas TPDRIS sistemoje ir visuomenės atstovai galės teikti savo siūlymus. Taip pat viešai turės būti skelbiamas ir pats sprendimas tiek TPDRIS, tiek savivaldybės interneto svetainėje.

Galiausiai aprašytas žemės sklypo duomenų registravimas:

Per 10 darbo dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis, taip pat įstatymų nustatytais atvejais kiti subjektai Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui Vyriausybės nustatyta tvarka pateikia prašymą įregistruoti žemės sklypo kadastro duomenų (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo) pasikeitimą Nekilnojamojo turto registre – pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Matome, kad šiuo atveju gavus teigiamą sprendimą dėl žemės sklypo paskirties ir/ar naudojimo būdo keitimo nustatytas aiškus terminas dėl pakeistų žemės sklypo duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Tai anksčiau Teritorijų planavimo įstatyme nebuvo reglamentuota. Taigi, nuo šiol registravimo klausimus reikės susitvarkyti nedelsiant.

Svarbu paminėti, kad paskirties ir/ar naudojimo būdo pakeitimas pagal naują tvarką kol kas dar neveikia, o pagal seną tvarką jos vykdymas negalimas, nes tai pažeistų teisės aktų reikalavimus. Neveikia viešinimui skirta funkcija TPDRIS sistemoje. Taip pat nėra aišku kaip reikės pagrįsti ir įvertinti paskirties ar naudojimo būdo atitikimą gamtiniam ir kultūriniam kraštovaizdžiui, infrastruktūros poreikį ir pan., kas paskirties ir/ar naudojimo būdo keitimą gali privesti iki keletą mėnesių trunkančių projektinių pasiūlymų ar detaliojo plano lygio dokumentacijos rengimo ir derinimo.   

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir projektavimo valdymas.

 

UAB "Miesto plėtra"

Žygimantų g. 13, Vilnius

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...