Publikacijos

Be didelio triukšmo ir reklamos vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija. Joje pakeisti privalomi 123 punkte nustatyti atstumai nuo uždarojo tipo antžeminių automobilių saugyklų, garažų, atvirojo tipo automobilių saugyklų, taip pat įvažiavimo, išvažiavimo vartų ir vėdinimo sistemos oro šalinimo angų iki pastatų ar patalpų varstomų langų, vėdinimo sistemos oro ėmimo angų.

Nors karantinas gerokai apsunkino įmonių ir institucijų darbus, tačiau projektavimo procesus sutrikdė vos kelioms dienoms. Praėjus mėnesiui nuo to laiko, kai dirbti iš namų buvo priversti ne tik vystytojai, architektai, inžinieriai, bet ir savivaldybių ir kitų institucijų darbuotojai, galime apžvelgti kaip susiklostė situacija projektavimo srityje.

Prieš kiek daugiau nei mėnesį publikavome straipsnį apie nežinią dėl nuo 2020 m. sausio 1 d. nebegaliojančių specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, o tuo pačiu ir nebereglamentuojamo atstumo tarp automobilių stovėjimo vietų ir pastatų langų. Nors ir kiek pavėluotai, bet šioks toks aiškumas šiuo klausimu atsirado – bent jau kuriam laikui.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigalioja Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas, kuris pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Viena iš daugiausiai sunkumų ir klausimų keliančių nekilnojamojo turto plėtotojams ir projektuotojams galiojančių žemės naudojimo sąlygų – tarp Gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinių apsaugos ir taršos poveikių zonų įtrauktų požeminių, požeminių-antžeminių garažų, atvirų mašinų aikštelių, taip pat įvažiavimų į jas atstumai iki pastatų langų. Įsigaliosiančiame Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme šių apribojimų nebeliks.

Rengiant detalųjį planą savivaldybė ar kitos institucijos paprastai reikalauja pateikti planuojamų pastatų projektinius pasiūlymus. Vadinasi, atliekant visuomenės informavimo procedūras, viešinami ir detaliojo plano sudėtyje esantys projektiniai pasiūlymai. Patvirtinus detalųjį planą atrodo logiška, kad nekeičiant projektinių pasiūlymų, jie antrą kartą neturėtų būti viešinami. Panagrinėkime kaip tokiu atveju reikėtų elgtis remiantis galiojančiais teisės aktais.

Kartais pasitaiko situacijų, kai dėl vienokių ar kitokių priežasčių savivaldybė atsisako išduoti specialiuosius reikalavimus. Nors mūsų valstybėje turėtų būti remiamasi teisės aktų reikalavimais, tačiau neretai atsisakymo motyvai būna gana subjektyvūs ir ne visada pagrįsti. Apžvelkime atvejus, kada specialieji reikalavimai gali būti teisėtai neišduodami.

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas – vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas. Kadangi neretai sulaukiame klientų klausimų šia tema, straipsnyje apžvelgsiu svarbiausius tai reglamentuojančius teisės aktus – visai Lietuvai aktualų STR ir Vilniaus mieste galiojantį tvarkos aprašą.

Anksčiau rašėme apie tai, kad keičiant patalpų paskirtį būtina gauti visų žemės sklypo savininkų sutikimus, bei apie tai, kad patalpų paskirties keitimas netiesiogiai yra prilyginamas visuomenei svarbaus pastato, tokio kaip daugiabutis namas, prekybos centras ar oro uostas, statybai, todėl būtina atlikti tokius pat projektinių pasiūlymų viešinimo veiksmus. Dėl šių klausimų, kurie atrodo kaip klaidos arba paskubomis parengti neišbaigti teisės aktų pataisymai, kreipėmės į Aplinkos ministeriją su pasiūlymais ir prašymais paaiškinti situaciją. Po ilgo laiko gavome atsakymus, kuriuos pateikiame šiame straipsnyje.

Šaltajam metų sezonui artėjant į pabaigą dažnam kyla minčių apie sodybos įsigijimą ar statybą. Idealu, jei pirksite sodybą su jau pastatytais ir Jūsų poreikius tenkinančiais pastatais. Dažniausiai sodybos pastatų remontas ar rekonstravimas nėra labai sudėtingi nei projektavimo, nei statybos prasme. Tačiau vis labiau augantys pastatų energinio naudingumo reikalavimai naujų svajonių sodybos pastatų statybą gali gerokai pabranginti.

Aplinkos ministerija vis nenustoja stebinti. Naujas pavyzdys – patalpų paskirties keitimo atveju privaloma viešinti projektinius pasiūlymus lygiai ta pačia tvarka, kaip ir projektuojant naują daugiabutį namą, didelį prekybos centrą, oro uostą ar atominę elektrinę. Tai galioja patalpoms, esančioms visuomenei svarbiame pastate, pavyzdžiui, bet kuriame daugiabutyje name. Nepaisant to, kad šis reikalavimas atsirado dar 2018 metais, iki šiol Aplinkos ministerija nesugebėjo tam pritaikyti teisės aktų, todėl viešinant patalpų keitimo projektinę medžiagą tenka atlikti perteklines ir nelogiškas biurokratines procedūras, dėl kurių papildomai apkraunami ne tik patalpų savininkai, projektuotojai, bet ir savivaldybių specialistai. 

Šiandien įsigaliojo naujos redakcijos statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“. Pakeistas labai daug visuomenės diskusijų keliantis šio STR priedas - Visuomenei svarbių statinių (jų dalių) sąrašas. Trumpai apžvelkime aktualiausius ir svarbiausius šio sąrašo pakeitimus.

Neseniai publikavome straipsnį apie tai, kad keičiant patalpų paskirtį, atliekant kapitalinį remontą ar rekonstravimą, yra būtina gauti ne tik daugumos pastate esančių patalpų savininkų sutikimus, bet ir visų 100 procentų žemės sklypo savininkų sutikimus. Kreipėmės į Statybos inspekciją, kad pateiktų savo nuomonę. Statybos inspekcija, nors ir sutiko su tuo, kad teisės aktų reikalavimai nelogiški, tačiau jokių veiksmų nesiėmė ir pasiūlė patiems kreiptis oficialiai į Aplinkos ministeriją su siūlymais. Gavome Aplinkos ministerijos atsakymą į mūsų raštą, kuriuo dalinamės.

Norint atlikti patalpų kapitalinį remontą ar keičiant jų paskirtį yra būtina gauti daugiau nei pusės pastato patalpų savininkų sutikimus. Tai yra suprantamas reikalavimas kuriuo apsaugomos jų teisės. Taip pat nėra pernelyg apsunkinamas ir patalpų, kurioms keičiama paskirtis ar atliekamas kapitalinis remontas, savininkas, kadangi reikalavimas yra pakankamai adekvatus. Tačiau tam tikrais atvejais dėl teisės aktuose esančių netikslumų, gali tekti surinkti ir visų žemės sklypo bendraturčių sutikimus. 

Galiojančiame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ yra numatyta, kad visi vienbučiai ar dvibučiai gyvenamieji namai, kurių bendras plotas viršija 200 kvadratinių metrų, yra priskiriami visuomenei svarbių pastatų rūšiai. Tokia klasifikacija taikoma ne tik naujai statomiems, bet ir rekonstruojamiems namams, jei po rekonstrukcijos jų bendras plotas viršija tuos pačius 200 kvadratinių metrų. Tai reiškia, kad projektuojant vienbutį ar dvibutį namą teks atlikti projektinių pasiūlymų rengimo, viešinimo ir derinimo procedūras.

 

Pastato projektavimas paprastai prasideda nuo projektinių pasiūlymų parengimo, suderinimo ir specialiųjų reikalavimų gavimo. Nuolat besikeičiant teisės aktams šių procedūrų svarba ir sudėtingumas smarkiai išaugo. Aplinkos ministerija nepateikia suprantamų išaiškinimų, todėl kiekviena savivaldybė ar kitos institucijos neretai ima kurti savas taisykles. Todėl paruošėme detalų vadovą kaip gauti specialiuosius architektūros reikalavimus Vilniaus mieste. Teksto pabaigoje rasite visų procedūrų schemą.

UAB "Miesto plėtra"

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...