Rengiant detalųjį planą savivaldybė ar kitos institucijos paprastai reikalauja pateikti planuojamų pastatų projektinius pasiūlymus. Vadinasi, atliekant visuomenės informavimo procedūras, viešinami ir detaliojo plano sudėtyje esantys projektiniai pasiūlymai. Patvirtinus detalųjį planą atrodo logiška, kad nekeičiant projektinių pasiūlymų, jie antrą kartą neturėtų būti viešinami. Panagrinėkime kaip tokiu atveju reikėtų elgtis remiantis galiojančiais teisės aktais.
Statybos įstatymo 37 str. 1 d. numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus. Visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių sąrašus (nurodant paskirtį), visuomenės informavimo apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą ir visuomenės dalyvavimo svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus tvarką nustato aplinkos ministras.
STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 p. įtvirtinta, kad Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais.
Vadinasi, jei projektuojamas pastatas patenka į minėto STR 4 priedo visuomenei svarbių statinių ir jų dalių sąrašą, nors ir buvo rengtas ir viešintas detalusis planas su pridėtais projektiniais pasiūlymais, tie patys projektiniai pasiūlymai vėl turės būti derinami, viešinami, tvirtinami. Atkreiptinas dėmesys, kad prie visuomenei svarbių pastatų priskiriami vienbučiai ir dvibučiai namai, kurių plotas siekia 300 kv. m., visi daugiabučiai namai (net ir trijų butų), visi administraciniai, poilsio paskirties pastatai, visi ypatingi ir neypatingi pastatai patenkantys į kultūros paveldo objekto teritoriją ar apsaugos zonas ir t. t. Taigi, šis sąrašas apima didžiąją dalį pastatų.
Du kartus atliekamos iš esmės tos pačios biurokratinės viešinimo procedūros. Darbu apkraunami ne tik statytojai, projektuotojai, teisininkai, bet ir viešojo administravimo subjektai, taigi švaistomi ne tik privatūs, bet ir valstybės resursai. Dėl besidubliuojančių visuomenės informavimo procedūrų kyla grėsmė statytojo teisėtiems lūkesčiams, nes detalusis planas nebeteikia jokių garantijų. Antrą kartą atliekant visuomenės informavimo procedūras gali susidaryti situacija, kai tie patys projektiniai pasiūlymai tampa visuomenei netinkamais, nors jais remiantis buvo patvirtintas detalusis planas. Tai reiškia, kad detalusis planas apskritai nebetenka prasmės.
Visuomenės informavimas – reikalingas dalykas, tačiau ar tai būtina atlikti du kartus? Belieka spėlioti, ar tai eilinis Aplinkos ministerijos darbo brokas, ar tikslingas siekis sudėti perteklinius saugiklius ten kur jų nereikia vietoje to, kad pagaliau teisės aktai būtų rengiami kokybiškai ir tinkamai apgalvojus, o ne klaidų ir bandymų metodu. Galbūt neseniai įvykus darbuotojų pokyčiams ministerijoje situacija pagaliau pradės gerėti?
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.