Publikacijos

2020 metai buvo tokie nenuspėjami, kad toks atrodytų menkas dalykas kaip įsigaliojęs LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas liko beveik nepastebėtas. Tačiau kai kuriems žemės savininkams jis atnešė didelių nuostolių – jų sklypai tapo gerokai prastesni ar net beverčiai. Rengiant žemės sklypo vystymo galimybių analizę neseniai teko išgelbėti klientą būtent nuo tokio pirkinio – vietoje to, kad būtų pasistatęs namą, galėjo prarasti nemenką sumą pinigų ir likti su nelikvidžiu sklypu. Viskas dėl elektros linijos apsaugos zonos, užėmusios beveik visą sklypo plotą.

Iki 2020 metų galiojusiose Specialiosiose žemės ir miško naudojimo sąlygose numatyta, kad elektros linijos apsaugos zonoje be elektros tinklų įmonės raštiško leidimo draudžiama statyti, kapitališkai remontuoti, rekonstruoti arba griauti pastatus, statinius ir inžinerinius tinklus. Vadinasi, suderinus rengiamą pastato projektą su elektros tinklų savininku ar valdytoju (pavyzdžiui, AB Litgrid), statyba orinės elektros linijos apsaugos zonoje galima. 

2020 metais įsigaliojus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, juo buvo pakeistos iki tol galiojusios Vyriausybės nutarimu patvirtintos Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šiuo įstatymu tarp kitų ribojimų numatyta, kad 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros oro linijų apsaugos zonose draudžiama statyti gyvenamosios, kultūros, mokslo, gydymo, maitinimo, paslaugų, prekybos, administracinės, viešbučių, transporto, sporto paskirties pastatus. Ir jokių išimčių.

Vadinasi, elektros tinklų savininkas ar valdytojas nuo 2020 metų nebegali išduoti sutikimo aukščiau išvardintų pastatų statybai netgi to norėdamas. Be to, įstatyme aiškiai nurodyta, kad statyba minėtoje elektros tinklų apsaugos zonoje yra draudžiama. Ar ji galima su iki šio įstatymo įsigaliojimo gautu elektros tinklo savininko ar valdytojo sutikimu, iki galo neaišku. 

Jei yra gautas pastato apsaugos zonoje statybos leidimas, tokiu atveju greičiausiai būtų ramu. Tačiau aprašomu atveju iki 2020 metų buvo gautas tik elektros tinklų valdytojo sutikimas statyti konkretų pastatą pagal pateiktą brėžinį. Statybos leidimas nebuvo gautas. Taigi, pastatą tektų projektuoti identišką tam, kurio projektinė medžiaga suderinta su elektros tinklų valdytoju ar savininku. Norint bent kiek keisti suderintą projektinę medžiagą, pastatą statyti kitoje vietoje, arba vietoje vienbučio projektuoti dvibutį, toks sutikimas jau būtų netinkamas.

Be to, netgi projektuojant tokį patį pastatą, kuris suderintas gautame sutikime, didelis klausimas, ar nekiltų sunkumų gaunant statybos leidimą. Juk galiojantis įstatymas imperatyviai draudžia projektuojamo pastato statybą elektros linijos apsaugos zonoje. Ar projektą derinantys savivaldybės specialistai tikrai ryžtųsi rizikuoti išduodami statybos leidimą - atsakyti turbūt nesudėtinga. Ypač žinant, kad tokie pamatiniai teisės principai kaip teisėti lūkesčiai dažnai pamirštami.

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

UAB "Miesto plėtra"

Žygimantų g. 13, Vilnius

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...