Publikacijos

Kiekvieną dieną pro savo biuro langą matome sovietinį palikimą atsilupusiu fasadu – Seimo garažus. Jie yra pačiame Vilniaus centre, prie pat Neries upės ir Architektų sąjungos, tarp Žvejų ir A. Juozapavičiaus gatvių. Iš Seimo garažų sklypo atsiveria puikus vaizdas į Vilniaus senamiesčio pusę ir Neries upę. Savaime suprantama, kad nebe pirmos jaunystės sovietinių garažų tokioje nuostabioje vietoje tikrai neturėtų būti. 

Praeitą savaitę paaiškėjo, kad planuojamas Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno projektas sustojo turbūt neribotam laikui. Galbūt Seimo garažų sklypas būtų tinkamas koncertų salės ar kitos visuomenei naudingos socialinės erdvės statybai? Čia yra visa tam būtina infrastruktūra – visuomeninis transportas, pėsčiųjų takai, inžineriniai tinklai. Ir svarbiausia upė, prie kurios krantinių atgaivinimo toks projektas tikrai gerokai prisidėtų. Tai yra labai patogi ir patraukli vieta visiems vilniečiams. Tai būtų laikoma konversija iš taršios veiklos srities į netaršią. Vadinasi, būtų sveikintina ir aplinkosaugos požiūriu. Na ir svarbiausia, kad gražus pastatas tikrai papuoštų šią vietą - neliktų ne tik baisių garažų, bet galbūt kažkiek būtų pridengtas ir vienas ryškiausių laukinio kapitalizmo paminklų - stiklinis pastatas už Architektų sąjungos pilaitės. Norint išsiaiškinti šios vietos panaudojimo galimybes, reikia apžvelgti galiojančius ir greitai įsigaliosiančius teritorijų planavimo dokumentus.

Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas

Vis dar galiojančiame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrajame plane sklypas priskirtas Miesto centrų, svarbiausių lokalių centrų funkcinei zonai. Čia leidžiamas užstatymo intensyvumas – 3, pastatų aukštis iki 35 m. 

Naujajame Bendrajame plane leidžiamas užstatymo intensyvumas – 3, tankumas – 80 %. Remiantis tekstiniais reglamentais, užstatymo intensyvumas dar gali būti didinamas 30 %, jei 30 % pastatyto ploto perduodama socialinio būsto fondui, arba kas aktualu šiuo atveju – socialinės infrastruktūros plėtojimui. Taip pat intensyvumas gali būti didinamas dar 10 % jei pirmame aukšte įrengiamos komercinės patalpos su įėjimais iš gatvės ar socialinė infrastruktūra.

 

Naujojo Bendrojo plano kultūros paveldo brėžiniuose nagrinėjamas žemės sklypas priskirtas Žvejų priemiesčiui. Čia nustatytas vyraujantis pastatų aukštis – iki 25 metrų. Iki 20 % teritorijos ploto leidžiama statyti pastatus, kurių aukštis iki 35 metrų. Šiuo atveju teritorijos sąvoka greičiausiai turėtų būti suprasta, kaip visa funkcinė zona, kurios plotas pakankamai didelis. Todėl dėl pastatų aukščio nustatymo dar reikėtų atskiros urbanistinės analizės.

Šioje teritorijoje numatytas reikalavimas aukštai architektūros kokybei, taip pat formuojant viešąsias urbanistines erdves reikėtų skelbti architektūrinį konkursą.

Kultūros paveldas 

Teritorija, kurioje yra žemės sklypas, yra priskirta Vilniaus senojo miesto vietai su priemiesčiais, todėl yra saugoma. Bet kokie projektavimo darbai šioje teritorijoje turėtų būti derinami paveldosaugos požiūriu, taip pat prieš pradedant statybos darbus bus būtina atlikti archeologinius tyrimus.

Užstatymo rodikliai

Seimo garažų sklypas yra apie 8800 kv. m. ploto (apie 0,88 ha). Atsižvelgiant, kad jis yra miesto centre, tai yra didžiulė teritorija. Remiantis naujojo Bendrojo plano reglamentais, daugiausiai čia galima būtų pastatyti net apie 26000 kv. m. ploto 9 aukštų pastatą. Be jokios abejonės, koncertų salei tiek ploto greičiausiai nereikėtų, todėl likusioje teritorijos dalyje galėtų atsirasti bendrojo naudojimo erdvės ar socialinė infrastruktūra, kad ir vaikų darželis, mokykla, muziejus ar panašiai. Žinoma, koncertų salė yra tik vienas iš galimų teritorijos panaudojimo būdų.

Reikėtų išspręsti ir automobilių stovėjimo vietų klausimą, tačiau turint galvoje, kad tai yra pats Vilniaus centras, visiems norintiems šių vietų užtikrinti nepavyks. Svarbiausia, kad automobiliu atvykti galėtų neįgalieji, galbūt tėvai su mažais vaikais ir aptarnaujantis transportas. Taip pat reikia tikėtis, kad bėgant laikui savivaldybė iš esmės pradės spręsti ir automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo miesto centrinėje dalyje klausimą (apie tai skaitykite ČIA), taip pat ir visuomeninio transporto problemas (apie tai skaitykite ČIA).

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

UAB "Miesto plėtra"

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...