Publikacijos

Vilniaus miesto bendrajame plane numatytose želdynų funkcinėse zonose esantys privatūs sklypai – didelis galvos skausmas ir jų savininkams, ir visiems miestiečiams. Šiuose sklypuose negalima statyba, todėl verslui jie neteikia jokios ekonominės naudos. Tuo tarpu miesto jie taip pat nepuošia, kadangi dažniausiai būna netvarkomi ir negali būti panaudojami miestiečių reikmėms. Šią problemą galima būtų nesunkiai išspręsti, leidžiant panaudoti į želdynų plotus patenkančius sklypus sporto ir poilsio infrastruktūros plėtrai.

Sparčiai plečiantis naujiems miestų rajonams ir daugėjant gyventojų senuose rajonuose, susiduriama su dideliu sporto infrastruktūros, tokios kaip krepšinio, futbolo, teniso ar kitokio sporto aikščių ar salių, trūkumu. Tai ypač aktualu Pilaitėje, Viršuliškėse, Pavilionyse, Justiniškėse. Verslui statyti tokius objektus apsimoka gerokai mažiau, nei gyvenamosios ar komercinės paskirties pastatus. Tuo tarpu savivaldybė dėl lėšų stokos ir politinių peripetijų dažniausiai pati negali pasirūpinti sporto infrastruktūros plėtra. Be to, kaip rodo praktika, valstybės ar savivaldybės iniciatyva vykdomi projektai paprastai būna gerokai mažiau ekonomiškai ir laiko prasme efektyvūs už privačių investuotojų vykdomus projektus.

Kodėl statytojai neskuba į želdynus patenkančiuose sklypuose kurti parkų ar kitos poilsio infrastruktūros? Atsakymas paprastas – pagrindinis verslo tikslas yra pelno siekimas. Tuo tarpu parko ar kito žalio ploto įrengimas ir priežiūra atneša tik nuostolius. Visi supranta, kad verslas turi būti socialiai atsakingas, tačiau jis nėra labdarą teikianti organizacija. Būtent todėl reikia rasti sprendimą, leidžiantį gauti naudą ir verslui, ir visuomenei.

Toks sprendimas galėtų būti šiuo metu galiojančio Bendrojo plano nuostatų pakeitimas, leidžiantis tam tikrą užstatymą į želdynus patenkančiuose sklypuose. Tokiuose sklypuose galėtų būti statoma sporto infrastruktūra. Kadangi Lietuvos klimato sąlygos yra pakankamai sudėtingos, atviros aikštės didžiąją metų dalį netinkamos naudojimui. Todėl turėtų būti leidžiama statyti uždarus sporto paskirties pastatus, kurie galėtų veikti ištisus metus.

Kadangi užstatymo galimybės šiuose sklypuose būtų pakankamai ribotos, likusioje jų dalyje galėtų atsirasti parkai, vaikų žaidimų, šunų vedžiojimo aikštelės ar kita poilsio infrastruktūra, kuri yra be galo reikalinga visiems aplinkui gyvenantiems miestiečiams. Verslui atsivertų galimybės ne tik gauti pajamas iš patalpų nuomos bei kitokios su sportu susijusios veiklos, bet ir suteikti naudą visuomenei. Galbūt atsirastų galimybė privačias sporto sales dalinai naudoti mokyklų ar kitoms visuomenės reikmėms. Taip pat būtų sukurtos naujos darbo vietos. Įgyvendinus tokius projektus, laimėtų visos pusės. Ir miestiečiams tai nieko nekainuotų.

Kaip tai įgyvendinti?

Galiojantis Bendrasis planas į želdynų funkcines zonas patenkančiuose sklypuose neleidžia jokios pastatų statybos. Be to, jame yra nurodyta, kad sklypuose, kuriuose buvo atkurtos nuosavybės teisės ir jie grąžinti natūra, jokia kapitalinė statyba nėra galima, išskyrus atvejus, kurie bus nurodyti poilsio aptarnavimo pastatų ir rekreacinės infrastruktūros objektų specialiajame plane. Pabrėžiame, kad nuo 2007 metų, kuomet įsigaliojo dabartinis Bendrasis planas, iki dabar, toks specialusis planas nėra parengtas ir vargu ar bus rengiamas.

Privačių žemės sklypų želdynų funkcinėse zonose išsidėstymo schema iš Bendrojo plano keitimo koncepcijos. SĮ "Vilniaus planas".

Parsisiųsti koncepciją

Neseniai pristatytoje naujojo Bendrojo plano koncepcijoje yra numatyta, kad vienas iš uždavinių yra naujai teritoriškai įvertinti naudojimą, sudėtį ir perspektyvas tų 2007 metais patvirtinto Bendrojo plano želdynų funkcinių zonų, kuriose įteisinta privati žemės nuosavybė. Koncepcijoje apžvelgiant sporto infrastruktūros plėtojimo kryptis nurodyta, kad yra svarbu vykdant išorinę miesto plėtrą, inicijuoti ir skatinti sporto infrastruktūros įrengimą. Šiuo metu nėra reglamentuojamas sporto infrastruktūros įrengimas vystant naujus gyvenamuosius kvartalus. Akcentuojama ir tai, kad dėl klimato sąlygų reikia vystyti uždarą sporto infrastruktūrą.

Galutinis Bendrasis planas nuo koncepcijos, kuri Vilniaus miesto savivaldybės tarybos dar nėra patvirtinta, gali skirtis gana ženkliai, tačiau jau dabar matome, kad yra įvardintos esminės problemos ir gairės jų sprendimui. Trūksta tik naujajame Bendrajame plane įtraukti kelias pastabas, kurios leistų želdynų funkcinėse zonose esančiuose privačiuose sklypuose leisti statyti sporto infrastruktūros pastatus be būtinybės rengti specialiuosius planus. Tam reikėtų Miesto plėtros departamento vadovų, planą rengiančios VĮ „Vilniaus planas“ specialistų iniciatyvos ir galiausiai politinės valios. 

Apie vaikų darželius

Daugelis į mus besikreipiančių verslo atstovų norėtų želdynų funkcinės zonose esančiuose sklypuose statyti vaikų darželius. Buvo keltos iniciatyvos šiuo klausimu Vilniaus miesto savivaldybėje, siekiant išspręsti jų trūkumo problemą. Tačiau savivaldybės pozicija aiški – konteinerinius darželius ji statys savo lėšomis. Tuo tarpu privačios iniciatyvos netgi neatlygintinai perduodant darželius miestui nebus palaikomos. Ar tokia praktika pasiteisins, parodys laikas. Tačiau dabar turime galimybę išspręsti sporto infrastruktūros trūkumo Vilniuje problemą.

 

Jei Jums priklauso į želdynus patenkantis žemės sklypas, norite prisidėti prie sporto infrastruktūros ir poilsio erdvių plėtros, ar turite kitų minčių, kreipkitės į mus elektroniniu paštu Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..

 

Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.

 

UAB "Miesto plėtra"

+370 687 21721

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Susisiekite su mumis...