Viena didžiausių problemų, dėl kurios kenčia miestai – valstybinės žemės valdymas. Savivaldybės valdo tik į gatvių raudonąsias linijas, atskiruosius želdynus patenkančius plotus ir nedidelę dalį kai kurios kitos valstybinės žemės. Visos valstybinės žemės valdytojas yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT), todėl atliekant bet kokį su šia žeme susijusį veiksmą, būtina gauti šios institucijos sutikimą. Pavyzdžiui, jei jūsų sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme ir norite statyti pastatą arčiau sklypo ribos nei teisės aktuose nustatytas atstumas, jei norite laisvoje valstybinėje žemėje įrengti įvažiavimą, tiesti inžinerinius tinklus ar laikinai aptverti statybos aikštelę.
Atrodo, kas čia baisaus – palauksite standartinį 20 darbo dienų terminą ir paskutinę dieną gausite sutikimą arba motyvuotą atsisakymą jį suteikti. Tačiau NŽT pati sprendimų iš esmės nepriima. Taigi, yra siunčiamas užklausimas į savivaldybę, kurioje jis svarstomas teritorijų planavimo komisijoje. Beje, šioje komisijoje NŽT atstovas nedalyvauja, todėl savivaldybė turi parengti oficialų atsakymą, surinkti visas vizas ir jį siųsti į NŽT. Šio dokumento pateikimui taip pat galioja 20 darbo dienų terminas. Gavus savivaldybės atsakymą, NŽT rengia įsakymą, surenkamos visos vizos, jį pasirašo atsakingas asmuo ir tik tuomet gaunamas sutikimas arba motyvuotai atsisakoma jį suteikti. Praktikoje yra buvę ir tokių atvejų, kad dėl vienokių ar kitokių priežasčių NŽT laiku negavus atsakymo iš savivaldybės, prašymas yra paprasčiausiai atmetamas. Tada statytojui belieka dar kartą teikti prašymą ir vėl laukti neapibrėžtą laiko tarpą.
Savo darbo praktikoje, kad išvengtumėme panašių nutikimų, niekada nepaleidžiame procesų vykti savaime, stengiamės bendrauti su NŽT ir savivaldybės specialistais ir nelaukiant atmetimų atsakyti į visus specialistams kylančius klausimus ar pateikti papildomus duomenis. Tačiau ar kiekvienas ne šios srities profesionalas yra pajėgus susigaudyti biurokratinėse džiunglėse tarp dviejų institucijų ir suprasti kaip viskas veikia? Juk kiekviena paslauga turėtų veikti vieno langelio principu ir įvykti griežtai pagal numatytus terminus – idealiame pasaulyje net trumpesnius, nei numato teisės aktai.
Kita panaši problema, kuri kyla dėl NŽT veiksmų – atsisakymas leisti prijungti laisvos valstybinės žemės plotus prie sklypų, remiantis galiojančiais detaliaisiais planais. NŽT tokius prašymus atmeta, nes vadovaujasi teisės aktais, kuriuose įvardinta, kas yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas (apie tai skaitykite ČIA). Bet jei detalusis planas buvo patvirtintas anksčiau už šių teisės aktų įsigaliojimą? Tai jau pasidaro nebe NŽT problema – prašymas prijungti laisvą valstybinę žemę, remiantis detaliuoju planu, yra atmetamas. Statytojui, kuris turi realų teisinį pagrindą vadovautis galiojančiu detaliuoju planu, ir jam neleidžiama įsigyti papildomos žemės už rinkos kainą, belieka kreiptis į teismą. Šiuo atveju pralošia visi, tame tarpe ir valstybė (apie tai skaitykite ČIA). Savivaldybė negali niekuo padėti, nes kalbant apie miesto žemės valdymą, ji neturi beveik jokių teisių.
Sprendimai
Kalbant apie valstybinės žemės valdymo problemos sprendimą, idealiausias variantas būtų perduoti valstybinės žemės miestuose valdymą pačioms savivaldybėms, nes dėl dabartinės tvarkos kenčia savivaldybės, verslininkai, gyventojai ir galiausiai visa valstybė. Kaip rodo praktika, NŽT tikrai nėra pajėgi ir kompetentinga tvarkytis miestuose. Tą tikrai geriau atliktų pačios savivaldybės.
Paprastesnis sprendimas – galbūt vieną kartą per savaitę savivaldybės ir NŽT (jei žemės valdymas nebūtų atiduotas miestų savivaldybėms) darbuotojai galėtų tiesiog rengti bendrą posėdį ir aptarti visus tarp institucijų kylančius klausimus greituoju būdu? Būtų vietoje surašomas protokolas ir nereikėtų atlikti krūvos biurokratinių procedūrų, rengti raštų, juos vizuoti, siuntinėti, ruošti atsakymų ir pan. Taip tikrai sutrumpėtų visas procesas ir visiems taptų lengviau. Be to, gal atsirastų šioks toks tarpusavio bendravimas tarp institucijų, siekiant veiklos efektyvumo.
Kasparas Blotnys yra UAB "Miesto plėtra" teisininkas, kurio specializacija - teritorijų planavimas ir nekilnojamojo turto vystymas.